Sklaido puslapius tavo laiškų
Atminties nenurimstantis vėjas,
Kuriuose vėl tave sutinku,
Net žinodama, kur tu išėjęs...
Kam nutolusį laiką skaitau? –
Apiblukę laiškai, nudėvėti...
-----------------------------------------------
Jau tik sau pripažint išdrįsau –
Nepajėgiu tavęs nemylėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-05-22 13:44:07
Nepaprastas jautrumas žodžių, lyg dievišku prisilietimu nuvilnijęs
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-05-21 22:44:41
Šiam vėjui pasipriešinti neįmanoma, jis per jausmus gražiai nuneša į pabaigą (kūrinio).
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-05-21 22:34:32
...jausmingai eina į prasmingą paskutinę eilutę.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-05-21 19:49:44
širdinga, svaigu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-05-21 18:25:05
Brangi prisiminimų akimirka.Gerai, kai nepamirštama.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-05-21 18:04:27
Blunka tas ilgesys, bet taip pamažu.