Kas žino, kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę ledynmečio?
Arba Perkūnas nebūtų sugriovęs gintarinių Jūratės namų?
Ir jeigu nebūtų atėjęs protingmetis,
Ir jeigu šiandien vis dar būčiau vaiku?
Kas žino, kaip būt susiklostęs likimas
Tų, kur aplink – jeigu būčiau negimęs
Ir ar dangus virš galvos vis dar būtų toks baltas,
Jei karas didysis per žemę nebūtų taip baisiai nugriaudęs?
Ar žino paukštis, kad jis moka skristi
Ir savo sparnų mostais žmogui pavydą išvystyt?
Ar žino kas, ką ąžuolas nusenęs mąsto?
O, jei galėtum jo minčių klodus suprasti...
O kas, jeigu galėtum savo atvaizdą išvysti –
Ne veidrody, o Doriano Grėjaus portrete užtikti.
Jei kiekvienam tokį paveikslą nutapyti
Ir bentkart metuose pakėlus šydą leisti pamatyti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-10-05 20:59:13
Na čia retoriniai kalusimai, kurie laikui bėgant atras savitus atsakymus... Paprastai jie kyla jaunystėje, vos tik žmogus pradeda mąstyti... O mąstyti pradedame, ko gero, patyrę tam tikrų skriaudų gyvenime... Viskas suprantama, bet nelabai originalu. Prašau man atleisti, bet nenoriu pasakyti, kad tai yra blogai:) Sėkmės!