Nutapysiu gyvenimą žodžiais
Ryškesniais ir ant balto juodais.
Jis nebus nuobodus ir vienodas,
Apkaišytas žmonėm ir vardais.
 
Į paveikslo peizažą įdėsiu
Daug geltonos spalvos, šilumos.
Lauko uogą ir klevo pavėsį,
Ir šakelę šerkšnotos žiemos.
 
Dar nupiešiu vaikystės pakrūmę
Ir statytas iš smėlio pilis.
O fone – debesų mėlynumą,
Veidą motinos, tėvo akis...
 
Pirmą bučinį, pirmąją meilę,
Nepailstantį juoką vaikų,
Stebuklingą pavasario gaivą...
Aš sudėjau paveikslan eilių.