Ant beržo liko lūpų pėdsakas,
Buvau lyg beržas lig vakaro,
O mėnulis tykiai plaukė juodu debesiu namo.
Pagaulios akys iš medžių žvelgė į taką... tamsoj,
O lapai šnabždėjo: Namo... eik namo...
Bet klausiausi į naktį bėgančio traukinio... tolumoj...
O liūliuojantys ežero vandenys gėrės krantuos...
Pažiūrėk į juos naktį arba prieš auštant ilgiau vienumoj...
O meldai – vienišiai lingavo į taktą irgi nendrių vėjas šiureno plaukuos...
 
Šiaip tyla, šalta...
Nuo šermukšnių kartu burnoj,
Šiurpuliai sudrebina baltą...
Baltą odą mėnulio šviesoj...
 
Girgžda valtis, irklai pliuškenasi,
Kaip gražu sidabrinėj saloj...
Vidury lygaus plataus ežero valtis...
Valtis verčiasi
Ir nuskęsta juodoj gilumoj...