Trumpa akimirka prikaustė žvilgsnį,
Bandžiau suprasti ją, parinkti vardą.
Tokios daugiau nebus, išnyks ji,
Kad dar gražesnė gimtų kitą kartą.
 
Lyg nieko joj nėra, taip viskas paprasta —
Švelnus dangaus išbalęs lopinėlis,
Palinkusios alyvos žydinti šaka,
Virš jos liaunutė gudo obelėlė.
 
Žinau, veltui bandau ją žodžiais puošti,
Net nuotraukoj ji bus visai kita,
Tik atminty kažkur bandys šypsotis,
Kaip žydinčio gegužio dovana.