Gintaras

Santrauka:
Rašiau pirmuosius haiku konkursui „Valtys kopose“. Laukiu komentarų.
Žiema. Vėl pusto.
Žiba žabtvorių šukos
Jūratės plaukuos.
 
     -----
 
Gubojų rūkas.
Laužas užgeso. Rankoj –
Šaukštas gintarų.
    
     -----
 
Žydi šilokai.
Geltonos jūrų žvaigždės
Smiltim gintarų.
    
     -----
 
Ieškojau aukso dulkių.
Baltam smėly
Nuorūkos juodos.
    
     -----
 
Pastačiau smėlio pilį.
Banga atrideno krantan
Plastiko maišelį.
    
     -----
 
Alkana buvau.
Rinkau trupinius meilės
Šukėn gintarų.
Kriauna

2015-05-18 22:10:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-05-19 08:46:16

na, apie haiku mažai teišmanau, bet čia pagautos akimirkos man be galo žavios ir kerinčios.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-05-19 08:30:42

Žiba žabtvorių šukos
Jūratės plaukuos
> skamba gražiai, bet Jūratė tik legendoj, haiku momentas turi būti realus, šiuo atveju turėtų būti akivaizdžiai matomas, bet nesugalvotas.

Gubojų rūkas > Koks gražus, poetiškas vaizdinys, realiam vaizdui ir šiek tiek melancholiškai vakaro nuotaikai užgesus laužui. Šaukštas gintarų pradžiugina, vėlgi tas kvepiantis gubojų rūkas lyg nuplukdo į prisiminimą, kaip jie buvo rinkti. Patiko perteikta raiški pajūrio nuotaika.

Žydintys šilokai išties panašūs į žvaigždutes, čia gal autorei priminė jūrų žvaigždes, smiltim gintarų – poetiškai gražiai sugalvota, bet juk tai tik įsivaizduojama.

Nuorūkos juodos, bangos atridentas plastiko maišelis > akivaizdūs akcentai, kaip žmogus teršia pajūrį; aukso dulkės, manyčiau per stipri metafora kaip haiku, bet priešpriešos ryškios. Abstraktumai, tokie, kaip paskutiniajame trieilyje, būtasis laikas (ieškojau, pastačiau, atrideno, buvau, rinkau) netinkami haiku, nes tai trumputė akimirka esamuoju laiku – tiesiog atodūsio ilgio....