Kaži kam dar šviečia
Saulė į akis,
O, kad aš galėčiau
Eiti, neparkrist.
 
Nukeliaut į kalnus,
Į slėnius žalius,
Pasūpuoti delne
Žiedus ir spyglius.
 
Pasūpuoti delne
Perkirstas mintis
Ir nuo savo kalno
Prarajon nekrist.
 
O, kad aš galėčiau
Prie žmogaus širdies
Žvilgančią mėlynę
Akimis nutiest.
 
Perskrosti ją žaibo
Ugnine strėle
Ir išmokyt žmogų
Melstis ir mylėt.