Santrauka:
Triptikas to paties pavadinimo M. K. Č. paveikslui. Nors šioje Čiurlionio drobėje spalvų gama aistringa, ryški, bet tai vienatvės skausmo liepsnos, kalbančios į tokį pat vienišą skausmingą dangų.
Triptikas 3
Jūros krantas, o uola tiktai –
Kiparisų dylantys šėšėliai...
Debesys pageltę danguje aukštai
Ir saulėlydžio plaštakės dygūs mėliai.
Vėl sudegsiu Vienumos ugny,
Perplaukusi Geismo vandenyną?!
...Liepsnose bedugnių išeini –
Prieblandos šėšėliai saulę skina –
Mūsų juoką, mūsų pėdas debesų,
Mūsų širdis – atminimo randą.
Bus kalnuos, bus jūroje šviesu –
Mano Kranto vėjas neberanda...
Net ir sutemas sudraskė debesy
Degančio dangaus čaižus miražas.
Pasapnuoki, jūržole šviesi,
Kaip į mano širdį saulė gręžias...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-05 19:56:12
Teisingai,Ezme, pastebėjote...kad tarsi be pradžios /JŪSŲ POETINĖ KLAUSA IDIALI/ Sakau tai iš širdies.Bet Jūs tai taikėt šiam trečiam triptikui kaip vienam eilėraščiui.IR ČIA JŪSŲ TEISYBĖ . Bet šis eilėraštis yra tik tęsinys pirmo ir antro triptiko - ten jo pradžia ir vidurys... LABAI AČIŪ UŽ KOMENTARĄ, MAN JIS LABAI BRANGUS ...