Nešliaužk lyg skuduras tik dulkinais paviršiais —
Po jais dažnai užsiglaudžia prasmė.
Ne viską regi akys ar užčiuopia pirštai.
Minti jei duona, ar išmokai sėt?
Išgirsti išmintį? Sukurt genties gerovę?
Apginti silpną? Piktą sustabdyt?
Gal grobio laukdamas tarpuvartėje stovi?
Gal daug melavęs neraudai nėsyk?
Aš nežinau. Nesu jokia teisėja,
Tik prastos žinios užgaudė varpais —
Daugiau bemintančių, bet vis mažiau besėjančių.
Vergijos nėr. Tada iš kur vergai?
Į sostą lipa juodas aukso veršis
Ir nuožmiai varto kruvinas akis.
Jis ėda daug, bet dar daugiau jis teršia,
Ištikimiausius aikštėj užbadys.
Pasklinda skurdas, įtūžis, pavydas.
Nutilo ginklai? Ne, jų vis daugiau.
Nešliaužk lyg skuduras, užgriebki vyksmo vidų.
Švari mintis... Kaip ją seniai jaučiau!