Vėju kvepia tavo plaukai,
Gula vakaras man ant blakstienų...
Krinta žodžiai lyg vyšnios žiedai,
Kol drauge mes išlydime dieną...
Nesvarbu, kad negobi pečių,
(Tas švarkelis seniai sunešiotas).
Bet nuglostantį žvilgsnį jaučiu,
O po kojom – tik žiedlapių gruodas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-05-17 19:15:06
Tikrai mielas... išdainuoti norisi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-05-15 22:28:39
Toks retro... :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-05-14 22:38:57
Taip gražu, kad dainuoti norisi...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-05-14 20:29:52
„Bet nuglostantį žvilgsnį jaučiu...“
Šildo!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-05-14 20:12:47
mielas ir svajingas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-05-14 17:20:10
Į porą posmų tilpo ir pavasario vaizdai, ir labai šviesus meilės jausmas...Jaukus tekstas.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-05-14 15:58:33
Mielas ir šiltas senas švarkelis, kaip ir eilės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-05-14 15:08:28
Jautriai išsirišo tas žiedlapių gruodas. Man patiko. Na o švarkelis, jei ir sunešiotas, bet.... gali būti mielas. :)