Sunešiotas švarkelis

Vėju kvepia tavo plaukai,
Gula vakaras man ant blakstienų...
Krinta žodžiai lyg vyšnios žiedai,
Kol drauge mes išlydime dieną...

Nesvarbu, kad negobi pečių,
(Tas švarkelis seniai sunešiotas).
Bet nuglostantį žvilgsnį jaučiu,
O po kojom – tik žiedlapių gruodas...
Eiliuotoja

2015-05-14 14:48:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-05-17 19:15:06

Tikrai mielas... išdainuoti norisi.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-05-15 22:28:39

Toks retro... :)

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-05-14 22:38:57

Taip gražu, kad dainuoti norisi...
 

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2015-05-14 20:29:52

Bet nuglostantį žvilgsnį jaučiu...“

Šildo!

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-05-14 20:12:47

mielas ir svajingas

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-05-14 17:20:10

Į porą posmų tilpo ir pavasario vaizdai, ir labai šviesus meilės jausmas...Jaukus tekstas.

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-05-14 15:58:33

Mielas ir šiltas senas švarkelis, kaip ir eilės.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-05-14 15:08:28

Jautriai išsirišo tas žiedlapių gruodas. Man patiko. Na o švarkelis, jei ir sunešiotas, bet.... gali būti mielas. :)