Atleiskit, madam, bet aš jus nurengsiu
iš lėto, pradėsiu nuo diržo, panašu,
kad jis labai spaudžia.
Jūsų baisiai gražios kojos, norėčiau
paglostyti, ar malonėtumėte?
Tikrai labai puikios, leiskit,
aš jas apnuoginsiu.
Ne,
iš pradžių palaidinę, ji taip
puikiai krenta ant jūsų,
ar galiu žvilgtelti po ja?
Taip, išties didinga krūtinė, dar plokščias
pilvas ir juosmuo kaip Vingio parkas.
Atleiskit, madam, jūsų lūpos
šiek tiek glumina manąsias, ar galėčiau?
Oho, leiskit, aš atsikvėpsiu, tai buvo
nepakartojama, jūs labai gerai bučiuojatės.
Kur mes baigėm?
Be diržo jūsų sijonas nelabai nori laikytis
ant klubų, koks jis švelnus, kokia tai medžiaga?
Šilkas? Sakot, kad iš jūsų plaukų?
Taip, mėgstu kartais papokštauti.
Ką sakėt?
Nenumesti taip toli, taip, žinoma, atleiskit, madam, kur mes baigėm?
Jūs pusnuogė, aš baisiai nekantrauju, man kutena pirštus.
Ne, ne, leiskite man, aš pats, aš jau didelis berniukas.
Aš net neabejoju tuo, madam, net neabejoju,
kad jūs padarysite iš manęs ne tik vyrą, o ką tik reikės,
leiskite, aš nuimsiu.
Oho. Net negaliu atitraukti akių, dar niekad tokių nemačiau,
iš tiesų neregėta, leiskite paliesti.
Žinot, dabar labai juokingai jaučiuos, mano smegenys pilnos
svaigulio, o jis pilnas kraujo, atrodo, kad
sprogsiu iš geismo, gal greičiau
užbaikime tai, nes galiu labai
rimtai perkaisti.
Sakote, pati? Manau, galėsiu ištverti,
ir reginys turėtų būti pritrenkiantis, nors
ir dabar visai
nieko.
Ji suglaudė kojas ir kelnaitės nuslydo jomis kaip dailiojo čiuožimo čempionė, aš, atrodo, net nespėjau pasakyti „Sezamai, atsiverk“, tik pritrenktas žiūrėjau, kaip ji sugliaudė paskutines mano svaigulio sėklas ir atsivėrus durims tiesiai per beprotystės bėgius mano traukinys nuvažiavo į paskutinę maršruto stotį, kur niekaip negalėjo tiesiai prisiparkuoti, vis pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn, kai ties savo uodega pajutau deginantį karštį, akys užsivertė į kosmosą, ji krykštavo delfino balsu, o aš kaip kankinamas kalinys.
Pavargęs, sukaitęs ir alsuojantis kaip šuo karštą vasaros dieną.
Madam...
Madam, aš jus suvalgysiu,
aš pradėsiu nuo pėdų, lėtai nukramtysiu
po vieną pirštą, tada dideliais kąsniais
rysiu jūsų šlaunis, blauzdas,
sėdmenis susipjaustysiu mažais
gabaliukais ir mėgausiuos, taip,
lyg kokiu pyragu.
Jūsų pilvą išsikepsiu su daug
aliejaus ir užliesiu pomidorų
padažu, kartu su krūtimis vie-ietoj bulvių,
kaklą laižysiu kaip ledus, lūpas
išgersiu vietoje brendžio užkąsdamas
akimis, ir nusivalysiu lūpų kampučius plaukais,
kad neatroooodyčiau kaip kiaulė.
Taip, madam, iš tiesų, aš daug valgau,
Gal todėl aš toks storas, kad man vis
maža ir maaža jūsų, atrodo, galėčiau
vien tik valgyti,
nedirbti,
nesimokyti,
net nekvėpuoti,
valgyti
ir valgyti
vi-i-i
sa
daaaa....
Ne, luktelkite,
leiskite atsipūsti, aš
vos gaudau
kvapą.