Ankstyvą rytą
basa einu per vėsią rasą
ir vis jaučiu,
kai atsisuku atgal,
kad išaušusi diena
mane paukščiu pakilti prašo.
O pievos ir laukai
man žada gera —
padovanoti sparnus,
kad galėčiau gert Dievų nektarą.
Ir pakilus aukštai,
saulės jau apšviestą
ištiktų ir mane
lemtis Ikaro...