matyt
nieks
niekada
nemylėjo
Gestapininko
plieninis
marmurinis
akis juoda naktis kulnuos
čia šypsosi
čia dalgiu tvos
į skuostą
ir giliau
širdis širdis širdis
nei buožgalvio užuominos
nei pykti
nei gailėti
geležinio
skiepytis saule
korozija neužsikrėsti
tricht tracht bidacht
brrr...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-05-12 22:42:33
Vardas rašomas didžiąja raide. Čia personažas, kurį galima (bent jau aš galiu) suprasti visaip.
Pirma, jis standartiškai laikomas piktu, net žiauriu. Bet viskas turi priežastį. Viena prielaida paminėta – meilės stoka. Tačiau ar už tai visiems iš eilės keršijama? Nebūtinai. Ar tai sąmoningas elgesys? Atsakymas būtų miglotas.
Antra, Gestapininkas dar ir pareigūnas. Todėl neverta nei pykti, nei gailėti. Toks jo darbas.
Trečia, tai turintis įvairių bruožų (ir nusišypso, ir smogia) žmogus, todėl ir jam neprošal skiepytis saule, kuri pašildo, nusausina, neleidžia kauptis drėgmei, kilti korozijai, naudinga ir vitamino D gamybai (rachito ir kt. profilaktikai), prasklaido niūrias nuotaikas.
Tad koks tas Gestapininkas? Gal toks, gal kitoks. Nieko aiškaus. Gali visos savybės būti viename. Širdis giliai po marmuru ir geležim.
Trach tararach gal pralinksmintų, o gal įsiutintų. Todėl turbūt gale ir yra tas brrr.