Iškėlė gegužis žvakes,
Visas lig vienos tik į dangų.
Bet kas vakare beuždegs,
Jei saulė lietaus išsigando.
 
Stebėsis atslinkus naktis,
Kad kaštono šakos pabalo.
Dar mėnuliui tekėti anksti,
O ir taip jau jis dilti pagavo.
 
Tarp pavasario medžių toks vienas —
Išdidus, plačialapis, nušvitęs.
Puošias gatvės ir aikštės kaštonais,
Kaip žibintais, kur uždega rytas.
 
Baltos žvakės ugnim neliepsnoja,
Jų neužpučia šėlstantis vėjas,
Tai gegužis mums jas dovanojo,
Ant kaštonų viršūnių iškėlęs.