Pastatų stogai švininio dangaus fone prabunda pirmieji.

Ant molberto nebaigtas tapyti paveikslas. Koloritas – tamsus ir šaltas.
Peizažo horizonte – susipynusios kaštonų šakos glūdi
ultravioletiniam rūko filtre.

Šaligatviai šnara, brazda, skuba į tolį kaip nesustojanti laiko tėkmė.

Varnų būrys pakyla ir garsiai triukšmaudamas sklando
virš pastatų stogų.
Ant umbros spalvos žemės pažyra tamsūs šešėliai:
kažkas kažkur vėl skuba, lekia, gal skrenda.
Vejuosi tą akimirką, lesiruoju dar neišdžiūvusių spalvų sluoksnį.
 
Tu šypteli. Akių kampučiuose įžvelgiu gerumą.
Šiandien nebenaudosiu tamsių spalvų
-
šviesinsiu dangų...