rieškučiom gaudau žvaigždę šuliny
skaudus vanduo nudilgina
nejaugi
o tu lašus lyg nuodėmes geri
kol kregždute tavan delnan įaugu
taip dailiai žongliruoja atšvaitai
švytėjimus įgrodami į naktį
po dangų nardo žuvys
ar matai
pro debesis jų nepasiekia katės
jos kniaukdamos nusimeta kerus
melsvi kailiukai geria mėnesieną
ir mes su jom
išbraidome sapnus
delnų šešėliai nulašnoja sienom
spindėjimą nakties supindami
į žiogo muziką
natom išgrotą
akis į dangų keliam laukdami
kad mus dangus iš naujo pakartotų