Ne, ne sniegas ant eglės šakų,
Ne šalnos patalėliai balti,
Tai slyvaitės, kur auga kartu,
Prasiskleidę žiedeliai maži.
 
Nežinau, ar jos kuždas kada,
Ar dalinas lobiu paslapčių,
Ir kodėl prie eglaitės slyva,
Aš atspėti tikrai negaliu.
 
Atrodo, lyg būtų dvi sesės
Su baltai išvelėta skara,
Išdidžiai žiemą eglė ją neša,
O balandy — laukinė slyva.
 
Bet galbūt gi mane taip vilioja,
Kad lankyčiau miške jas dažniau,
Kada sausis speiguotas šėlioja
Ar pavasaris šypsosi jau.
 
Ne, ne sniegas ant eglės šakų,
Ne šalnos patalėliai balti,
Tai slyvaitės, kur auga kartu,
Prasiskleidę žiedeliai maži.