Lietus slysta lango paviršiumi
Plaudamas tavo portretą iš akių,
Kurios jau regi šį pasaulį
Pro žvilgsnį, padengtą šerkšnu.
 
Ilgesys įsirango į širdį
Tarsi katinas ant kelių tavų,
Ir nepajuntamai ji ima tuksėti
Ritmu ilgesingų minčių.
 
Kaip gali kiekvienas tuk būti toks skausmingas,
Kad net krūtinę nutvilko žaibu,
Kaip gali imt trūkti oro
Vien nuo prisiminimo, kur esi tiktai tu?
 
Ar tavo žvilgsnis praslysta pro mano akis
Tarsi paviršium lediniu,
Ar dar bando sušildyti
Savo prisilietimu?
 
Tik krūtinė skyla lyg ledas,
Staiga užkluptas karščio,
O mano pirštai dar dega
Nuo prisiminimo tavo delnų.