Pabūti
Išeina pašalas
Ir gedulas drauge.
Ilgai užtemdęs
Traukiasi šešėlis.
Suvarpo skrydžiais
Pindami kasas,
Po du vis nardo
Paukščiais
Sužydėję dienos.
Išglosto skruostus
Vėjai iš svetur,
Išpurto sąstingio likutį
Vėtros įsisukę.
Ir aš lyg pašalas
Kažkur nykstu,
O gal žole pasaulin
Išeinu pabūti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-04-22 16:16:05
O gal žole pasaulin
Išeinu pabūti...
Būk... ;)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-22 09:17:42
Švelnus būties atkaklumas - gera dermė poetiškiems pamąstymams.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-04-21 18:16:55
Pilnas kaitos ir gyvasties...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2015-04-21 17:00:03
Keturios pirmosios eilutės suneramino, toliau labai puiku,
o dėl pabaigos ir susimąsčiau...
Kelis sykius perskaičiau... Liūdna... Daugialypiška. :))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-21 15:58:33
Tokią gaivą ir gyvastį pajutau. Ačiū.