Susipynę šešėliai pavėsy,
Tavo balsas
Lyg tolimas aidas.
Vėl iš kelio išklydęs stovėsi,
Mintyse – mūsų buvusios klaidos.
Tirps ledokšniai nuo
Šylančių lūpų,
Sklis garsai –
Tyliai groja Šopeną,
Nesakysi, ko vėlei norėsi,
Ką išgirsim – bus mano
Ir tavo.
Niekada jau nebūsim,
Kaip buvę,
Kas netikra, kartosis
Iš naujo.
Prisiminsim dienas pavėluotas,
Nes jose pasijusime žuvę.