nėra kas klauso
prie viešo kelio
kaimas tarsi ant delno
visi pro šalį
užkalti langai
stebi negyvom akim
namai vaiduokliai
išėjo jaunas
išdygo praaugo pirkią
klevai prie vartų
aplankė senas
nusilenkė protėviams –
stakta per žema
senolio vietoj
prie šaltos krosnies.
nepasakoja
nėra kas klauso
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-21 14:36:16
Pravažiavau vieškeliu, stebėdama apleistą trobą ir mintimis svarstydama...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-04-20 22:58:37
taip... jautriai perteiktas dabartinis sodybų tuštėjimo metas....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-04-20 14:39:50
Labai giliai įkrito ir palietė išmintis ir dvasingumas, ačiū
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-20 10:06:53
man visi alsuoja išmintimi ir gražiu dvasingumu
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-04-20 08:19:03
Viena – sodybų tuštėjimas..., kita – kartų kaita... Neišvengiama, nors susitaikyti sunku. Nėra kas klauso... Paliečia, paakina vaizdai ir gyvas žodis, laipsniškai iki graudulio; vienišo stebėjimas, šiurpinantys tie namai vaiduokliai negyvo akim...
Pati pradžia su haiku.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-20 06:14:05
Parsmingas trieilių vėrinys - ir liūdnas, ir giedras, ir išmintingas vienu metu. Kas perveria autorės sielą, tas nepalieka abejingu ir skaitytoją, nes kirčiai sudėti ant pagrindinių būties skiemenų...