Skrisk, mano laisvės paukšte,
Į tą akinančią šviesą danguje,
Tau vis tolstant
Lai mano lūpų šnabždesys ištirpsta,
Skęsdamas tylioje paslaptyje...
Priglausk mano širdį po sparnu
Ir kilk į tą svaigų aukštį,
Neatsigręždama
Nei atgal,
Nei į vakar
Ar į ten —
Kažkadaise...
Nenutūpdama
Nei tarp žemės ir dangaus,
Bet ir ne žemėje, ir ne danguje...
Kažkur už viso
Neapčiuopiamo,
Neregimo,
Ir negirdimo...
Ištirpk akinančioje amžinybėje,
Kaip tirpsta baltas sniegas saulės kaitroje,
Ir pražysk nauja pavasario žibuokle...
Susprok, bet tik iš tyro džiaugsmo,
Kaip sproginėja saulės mėtomi perliukai
Ant jūros,
Virpančios iš nekantrumo,
Bangų.
___________________

Ir susimildama, nebegrįžk atgal...
Tiesiog nebesugrįžk...
Nelaukiu.