... tuomet sakei —
neklauski mano vardo.
Kai saulė nusileis,
aš pas tave ateisiu
ir tyliai tyliai vos girdimai
ištarsiu savo vardą,
bučiuodamas tave.
Ir mes tylėjom.
O senelis Žuvintas
su manimi visą vakarą,
praleistą ant tilto,
kur jaunimas susirinko saulės palydėti,
kalbėjo kalbėjo...
Taip tavo vardas liko nežinomas.