Tikiu šiandieną pasakom, deja, 
Nors pabaigos gyvatėm šnypščia. 
Stebuklų pasagas renku, svaja 
Grįžtu į dieną 
            Vakarykščią. 

Kasas išpynė vėjai, danguje 
Klykuolių gervių skrydžių mįslės 
Kryžiažodžiais kryžiuojasi, į ją 
Pageltę nuotraukos 
              Sugrįžta. 

Tėvulio bitėm bruzda aviliai, 
Močiutės dieną staklės audžia, 
Žąsyčiai vėl lesioja pabaliais, 
Į atmintį įžnybia 
              Skaudžiai. 

Kai trūko visko, šypsenas veiduos 
Išgairinę išpustė vėjai. 
Vaikystės sodai grįžę sužaliuos, 
Žiedų pūgoj 
              Susidrovėję. 

Lyg pasaką pasekęs nutylu, 
Vėl dabartim alsuoja dienos. 
Tarp „buvo–bus“ – esmė. Nors negilu, 
Prisiminimuos 
                Skęsti vienas.