Santrauka:
* Nesu vertas
Kirtį dėl rimo paaukojau. Ne vieną...
Kaip rasti tave, jei esi man paveikslas išdilęs?
Apčiuopęs palietęs tikriausiai nustočiau kvėpuoti.
Nevertas netobulas, pasmerktas, iš dulkės kilęs,
Ką dar, be savęs, tokio menko, galėčiau tau duoti?
Kaip man atpažinti tave tarp reklamų chaoso
Tenai, kur kasdienė tuštybė parduodama p
igiai,
Kur perteklius alkį tavęs užliūliuoja užglosto?
Tylėti lieki lyg molinėj dantiraščio knygoj.
Atbukusios juslės transliuoja vien mėlyną tylą,
Mirgėjimą švieslenčių — nemigą manojo miesto.
Tavęs neatsirenku, ir beprasmybėje kyla
Prie lūpų beskonė taurė vyno, vandeniu skiesto.
Mea culpa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...