Kartais būna per daug ir tablečių, ir miego,
Kai išdykęs svirplys sudėlioja natas.
Įkyriai ir vienodai galvoj skriaudos bėga,
Ir karščiuojančios akys palieka gatves.
Baltos lubos taškais ir taškiukais nujuodo,
Suskaičiuoti visi, net kartu su svirpliu.
Būna, kartais šalia nebelieka net dievo,
Ir turi pasilikti tik pats su pačiu.