Priglusk šalia, nuvyki gėlą, 
Nereikia žodžių netikrų. 
Vėl seks mane vyzdžiai pamėlę 
Ir tyliai verps murkū, murkū. 

Sušils vienatvė jai prigludus, 
O širdys plaks vienu ritmu. 
Tokia švelni, kailiukas juodas, 
Ranka nuslysta aksomu. 

Esi miela, daili Princesė, 
Balti bateliai, pakaklė... 
Išblėsus židinyje šviesai, 
Akelės blyksčioja žvaigždėm. 

Mes – dvi laisvūnės, dvi vienišės, 
Kur norim, einam atskirai. 
Veidmainiai mums seniai įgrisę, 
Todėl šventi savi namai.