Kaip manai, ar glaustyčiaus
Už vėjo išdraskomų žodžių,
Padrikų rašmenų,
Jeigu lauktų miela draugija?
Svetimkūnis jausmus
Tarsi žuvį pagautą išskrodžia,
Bet čia mano vieta,
Iki kraujo kabinsiuos į ją.

Dieve, duok išminties,
Kai namuos įsisiautėja mūšis —
Artimiausių karuos
Iki vieno visi sužeisti.
Du sulipdęs kvailius
Bent parinktumei artimą rūšį.
Gal našlys ant našlės
Nebetūžtų, kad ji ne skaisti.

Kaip manai, ar iš džiaugsmo lendu
Į nakties paralelinę erdvę?
Ten vaiduokliai mieli,
Dienomis iki ašarų aš jų ilgiuos.
Rizikuoju paskęsti
Į gurkšnius tėkmės nesuardžius.
Dieve, duok... Dieve, duok...
Ką ten laimės? Švarios tvarsliavos.