Kokia šiandien puiki naktis,
Nors vasara jau baigėsi, dar šilta.
Mėnulis ryškus. Pilnatis,
Jis žemę siekia šviesos tiltu.
Savoj sūpynėje supies,
O rankoj smilksta cigaretės dūmai.
Tokioj nakty visad gerai jauties,
Svaigina žemės ir dangaus atstumas.
Dažnai čia sėdi, pamąstai,
Mėnulis – brolis Tau, o žvaigždės – sesės.
Su jais pasikalbi kaip įprastai,
Nes jau seniai draugystė Jūsų tęsias.
Išeit į naktį, parymot
Kasdien taip traukia, taip gaivina.
Naktine skraiste užsiklot,
Naktis beribė taip svaigina.
Čia taip gerai, kaip miškuose,
Kur mėgsti viena sau braidyti.
Ir po kiek laiko eilėse
Matytą grožį aprašyti...
2006 09 25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-03 17:35:14
...RŪKYTI NESVEIKA...o miškuose -tikras grožis...sutinku...
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-10-03 16:59:18
Įdomu "svaigina žemės ir dangaus atstumas". Nors aš perskaičiau - artumas. Ir galbūt net - žvaigždėto dangaus.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-03 15:43:04
nugi labai patiko