Geltona mėnulio šalna
Skausmingai ties paribiu gelia.
Iš miego pabunda kalnai,
Stiprybę parodyti kelias.
Ir maudo, ir prausia šlaitus
Įbridę giliai vandenyne.
Padangę aušrinė rytuos
Nudažo avietiniu vynu.
Giraitėse zirzia strazdai,
Kikiliai sumišę nustemba.
Tie patys, atrodo, garsai,
Kitaip jie pavasarį skamba.
Atšilo ir mano delnai,
Juos išskleidžiu, taikau į dangų.
Jaučiu, kaip kregždutė sparnais
Suplakus į delną įauga.
Įdukrina Žemė šaknis,
Daigai gaudo paslaptį saulės.
Gležnutė žolelė trapi
Atgimsta gyventi iš naujo.
Užlieja jausmus graudulys,
Įsitveriu žydinčios ašaros.
Pro atvirus langus, duris
Pražystantis svečias — pavasaris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-08 22:00:26
Na, iš tiesų kitaip, bet tai tik įdomiau. Tik tas strazdo zirzimas mane trikdo, nes strazdas švilpauja veikiau.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-04-08 16:17:45
Miela su čiulbesiu prabusti ir plaukia vaizdai, sklinda garsai...
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-08 14:37:33
Atšilo ir mano delnai,
Juos išskleidžiu, taikau į dangų.
Jaučiu, kaip kregždutė sparnais
Suplakus į delną įauga. Tikra skyryba pagelbėtų suprasti ir kregždutės veiksmo aplinkybes.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-08 12:35:01
Kažkoks kitoks, bet geras...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-08 09:16:37
Oij, koks gražumėlis- pasiimu :)
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-04-08 09:10:07
Kaip gražu.Labai geras eilėraštis. Nuostabi kūryba. :)