Sužeistaj sielaj – nupjautas atolas

Santrauka:
Čia lyg miniatiūros tarmiškos.
Atadariau lunginyčias.
Atadariau lungų.
Įnskrida muse.
Vakariene vorui.
     -----
Ažvarsčiau šniūrkus.
Kas išpins mana gyvenimų?
     -----
Mergautiniam sanelas kaniki
Sudulėjusiais abrūsais
Tiesia runkas
Sanatve.
     -----
Želia rūtas, vis želia,
A sužeistaj sielaj –
Nupjautas atolas.
     -----
Dairaus pa dykvetį.
Dykas kašaliokas.
     -----
Apvala saula.
Apvala žeme.
A mįslas apvalias?
Kriauna

2015-04-07 21:05:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2015-04-08 18:37:57

      Na , šiuo metu tai aš rašyba užsiėmęs: čia būtų gerai, bet ilgumai ir kirčiai neparodyti, tai tarmės nemokančiam eilėraštis neprieinamas.
      Kaip tas skaitytojas galvotų?
 
A mįslas apvalias? Hm. Kas tas mįslas... matyt vyr. gim. vardininkas, tarmėje turbūt reiškia minties koncentratą galvoje, lyg prėslas – šienas sukoncentruotas.
ápvalias – čia jau būdvardis žinomas, tik jų tarmėj kirtis pirmame skiemeny ir galūnė minkšta...
Vertimas:  mįslas ápvalias > mintinys apvalus!
      Kaip matote, suprato... Tik ar taip norėjote savo tarmę parodyti? Jei kitaip, tai reikėjo rašyti:
 
A mįslās apváliās?  – Taip būtumėte pasakiusi, ką norėjote. Ir visur taip. Kirčius ne visur reikia rodyti, o ilgumus – beveik visur.
 

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2015-04-08 14:25:16

Kiekviena miniatiūra savaip įdomi.