Gerve, mano gervele,
Tu pilkut pilkutėlė.
Kas tau nušvietė kelią
Mylimon tėviškėlėn?

Šoksi šokį per lietų,
Pievoj suksi lizdelį.
Kaip tavęs nemylėti,
Mano mielas paukšteli.

Gerve, mano gervele,
Rūkas ilgesiu tvinsta.
Gelia tavo balselis,
Toks gilus, graudulingas,

Sminga sielon ir kviečia
Bėgt į skambantį lietų,
Kad matyčiau, kaip šviečia
Aušros, saulės užlietos.

Kad pajusčiau, kaip kyla
Daigas, šaknį įleidęs.
Kad išgirsčiau, kaip šilas
Gaudžia čiulbesio aidu.

Gerve, mano gervele,
Lietūs plauna man skruostuos.
Ar ir tavo galvelę
Šitaip Dievas paglosto?