Mano kūnas tavo kraujas
it žiogais palikę žolę
skriejom lig planetų krašto
tą vakarą kai paėmei mane į glėbį
o tą žalią savo odą
varlėmis pavertę grožį
numetėm it kūnų skarą
ir šiaudais palikę pievoj
tu ir aš
tyloj sutirpę žvilgsniai
viskas išaiškėja
baltuoja nuotakos drabužiai rojuj
it kūdikio verksmu suklykus suvirpa vaza...
aš ir tu
šypsomės
it vėjai tvankume sumigę 
virpam