Tik patikėk
Meilę dovanoju
Žodžio prasmę
Sielos virpulingą nerimą
Žvaigždžių viltingą taką
Snaigių deginančią aistrą
Lietaus švelnias glamones
Vėjo kuždamus pažadus
Mėnesienos vėsinančius
pabučiavimus…
Ne ne…
Lietus liovėsi kalbėti
Vėjas pamiršo žadėti
Snaigės nustojo mylėti
Žvaigždės susilpo spindėti
Širdis įvargo kentėti
Siela nenori tikėti
Meilė negali nugalėti
Nėra…
Yra
Malda – tyra
Viltis – nemari
Rasa – gaivi
Tu – esi.
Atnaša – šventa.
Tikėk –
Visada.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-04 19:54:43
Įtikinot :)