Suklupo vėjas patvory,
Liūtis bučiuoja sodą.
Ko į mane keistai žiūri,
Juokingai gal atrodau?
Mojuoja krūmai žirginiais.
Upely neršia stintos.
Dangus nušvito ne juokais,
Ir aš tarytum girtas.
Haliucinacijos aplink. –
Blaivius į šonus mėto.
Stipriau tik mane apkabink
Ir šoksim tango lėtą.
Mėnulis saulę tuoj paslėps
Po apsiaustu nuo vėjo.
Mylėk mane! Mylėk! Mylėk,
Kaip niekas nemylėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2015-04-02 18:47:55
Gal : stipriau stipriau tik apkabink? nes man šioje vietoje lyg užstringa. O šiaip gi - gražu, pavasariškai taip:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-02 13:44:03
Man viskas be galo gražiai nuskambėjo. O svetimkūnių mūsuose - pilna.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-02 00:45:20
...kūrinio viduryje atsidūręs svetimžodis gadina visą kūrinio dainingumą.
Liepiamosios nuosakos įsakmumas pabaigoje... gal prideda tos meilės?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-01 23:50:33
Graži daina. Pastebėjimas – upelyje stintos tikrai neneršia. Na, bet eilėse gali... :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-04-01 23:31:37
Gerai. Mylėsiu ir girsiu, nuo kritikos ginsiu...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-04-01 23:18:10
Mylėk, kaip niekas nemylėjo...įtaigu, nuoširdu, gražu.