Santrauka:
Popierius,
draugas mano širdies...
Mano laikas nenori išgyti
jis palinkęs
tylus
ir vienas
bet jo rankos
net naktį švyti
gilios saujos ir
ryškios venos
mano protas klaidus
nedalomas
atminimais užaugę
mintys
Tavo žodžiais nakčia
vaidenasi
bet ir jie
be jėgų
nuraminti
nepasiekiama
Siela mano
už akių juodesnių
už vienumą
bet kol mudvi abi
tol galima
sustabdyti mintis
Ir
Vėlumą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-02 13:39:08
Subrandintos mintys, išsupti jausmai...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-01 23:31:49
Pavadinimas keistokas, hibridinis (lot. reflectum).
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2015-04-01 23:17:36
Gražiai skaitosi, tiesiog liejasi žodžiai sklandžiai, nes stilius be priekaištų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-01 22:32:57
Oho! Nagi puikiai, puikiai. Jūs retokai keliat eiles, bet jos visos būna aukšto lygio. Šįsyk kažkaip kitaip, kiek pamenu, labiau su akcentais, toks vyriško stiliaus. Ne, tai nėra blogai, anaiptol.