Dek, širdie, ugnimi nemariosios aistros,
Dek, širdie, vaiskumu tyro ryto dangaus,
Ir tegul tavo tvinksnių aidus vieversys atkartos,
Ir tegul atkartos juos nors vienas prabudęs žmogus.

Dek, širdie, ir išdegink pilkąsias mintis,
Dek, širdie, kol išdegs murzini pelenai,
Ir tuomet, kai pavasario šokio vėl gervės parskris,
Tu spindėsi lyg deimantas – meilei įkvėpti gimei!