Tas vienišas žiedas 
taip skverbias į šviesą, 
pražydęs iš ilgesio 
pavasario saulei. 

O Tu štai stebi 
jo žavingą vienatvę 
ir švelniai pavydi 
grakštumo jo balto. 

Ne. Tu neskinsi. 
Tu žavėsies jo 
nuometu baltu 
ir džiaugsiesi jo buvimu.