Kai padangėj šviete
Skaistus mėnesėlis,
Pasikloja mergužėla
Klėty patalėlį.

Ji kažkų dūmoja,
Un užlas žiūrėja
Nepajuta, nepamate,
Ki kažkas įėja.
 
Įėja bernelis,
Lauką artujėlis,
Ir atgula pailsėt
Pukų patalėlin.

— Ateik, mergužėla,
Gulkis pri šalalas,
Aš tau noriu pasakyt
Daug gražių žudelių.

— Neisiu, bernužėli,
Baltas dubilėli,
Išviliosi iš mani
Rūtų vainikėli.

Tu gražė kalbėsi,
Tu karštė mylėsi,
Kur aš, vargše našlaitėla,
Paskum pasidėsi.