Po taškų nėr kaltų
Ir kabutės nejudintos guli,
Brūkšniai it negyvi
Išsitiesę visu ilgumu.
Atsirado proga 
Prisikąsti per gyvą liežuvį,
Nes šešėliai minkšti
Net kiečiausių mestų akmenų.

Būsiu vėl ne nuoga,
Kai ilgainiui ramybėje kerpėsiu.
Nebejudink, neliesk —
Ir pagyti yra įdomu.
Be jokių pažadų 
Daug lengviau prijaukint vislų varputį.
Užsitraukė minties tvenkinys
Be plačių atminties ratilų,

Kaip sulauktas galop
Atstraksėjo nauvus palengvėjimas,
Jokio žvirgždo bate
Ir niūniuodama aš išeinu.
Po taškų nėr kaltų.
Brūkšniai du tarsi bėgiai gulėjo
Varputyne vešliam
Tarp šiųmečių gležnučių daigų.