Panardinęs mane į tarpeklį
Pražilusių viksvų,
Tyliai juoką tramdai,
O lauke palengva vakarėja,
Jau žinau, kaip pulsuos
Arba kaip išdavikiškai dilgčios
Nusigręžę slapčia
Arba atmintį temdą šešėliai.
Vėl kažkur šunys los
Ir žydės lubinai violetu,
Po laukus lengvas vėjas plevens
Tarsi žaidžiantis vaikas,
O jausmai širdyje,
Išsilieję sonetu,
Išbarstytas kažkur
Mus sujungdavęs laikas...