Didis žmogau, ach kodėl tu jautiesi toks mažas?
Kas  tavo šypseną pančiuose šiandien sulaiko?
Kas svajones tavo verčia betiksliais miražais?
Kas pradangina brangiausią negrįžtantį laiką?
 
Didis žmogau! Kas tau nešulį sunkų uždėjo?
Kas tavo valią spynom septyniom užrakino?
Didis žmogau, tu esi savo laimės kūrėjas!
Negi numirti rengies jos visai nepažinęs?