Atrakinsiu duris, atrakinsiu.
Tegul spynos daugiau nerūdija.
Ir vilkauogių aš nenokinsiu.
Laikui bėgant ir žaizdos užgyja.
 
Įsileisiu šviesos, įsileisiu.
Lai širdies kerteles išvėdina.
Ne teisėja – aš nieko neteisiu.
Nepaimsiu net melo už pinigą gryną.
 
Ir tikėsiu, nuo šiandien tikėsiu,
Kad pavasaris atneša viltį.
Nežinau, ar lig skausmo mylėsiu,
Bet nenoriu kaip paukštis nutilti.