Švelnioji peteliškė, kuri seniai nuskrido
Plasnodama į taktą romantiškų dainų.
Jausmai užplūdo kūną, lakštingalos pragydo.
Kvepėjo saldžios ievos svaiginančiu kvapu.
 
Šilti drugeliai skraidė, jaunas širdis kuteno.
Bėgiojo basos kojos rugiagėlių lauku.
Liepsnojo skaisčiai laužas, dabar tiktai rusena.
Prabėgo... lyg nebuvę tų nuostabių dienų.