Eini oru ir pėdsakų nelieka,
Tik pokši trapūs lapų pumpurai,
Be kelio į mane veržies per jėgą
Jausmų audrom it paslapties kerais.
Ne tau sustoti ir ne tau nurimti.
Aš – labirinte šiąnakt paklydau...
Bet mano abejones paskandinti
Gali tik tu, pavasario lietau.
Gyvybės gijos – amžinasis virsmas
Vingriom srovelėm kūnan įsigers.
Atgysiu aš lyg surambėjęs skirpstas,
Ir mano akys liūdesį išverks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-26 09:55:16
Lietus - vanduo, bene gražiausia laiko metafora, todėl nenuostabu, kad lietui paskyrėte tekstą. Gražu labai. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-23 11:48:51
Nuostabiai :) ...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-03-23 10:18:09
jausminga
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-22 20:58:19
Liūdnas lietus :( Bet švelnus :)