Ar matei upę, laužiančią ledą,
ir šaltąsias lyčių viršūnes?
Ne smalsumas ant tilto mus veda,
o pavasaris kviečia jaunas
 
nepatyrusias paukštes šėlioti –
su žaliaisiais beržais šaukia jas.
Į tave žvelgia vėjai migloti,
tačiau saulė tau žiedlapį mes.
 
Ak, kiek kartų mačiau šį žaidimą
ir kiek kartų kartu šėlau aš.
Plaukė lytys – pažaisti vadino,
bet abudu jas aplenkėm. Ras
 
mus pavasario saulė žvitrioji,
ir neliksim sniegyno šaly.
Vis kasmet ledo pirštais pamoja,
tačiau žemė žaliuoja gaji.