Iš dėties varganai ištrūkęs,
Dedeklę moko kiaušinukas:
— Žinok, vištele Kanapėte,
Nemoki tu kiaušinių dėti.
 
Toksai dailutis vaikinukas
Dėmė — „užpakalinis liukas“!
Virėjas pirštines jau mūvi,
Tevykdo cezarišką pjūvį.
 
Išsprogo akys Kanapėtei,
Iš gėdos nėr kur pasidėti.
Kieme kudakint nebegali,
Užkando žadą jai vargšelei.
 
Smarkuolis rid iš gūžtos rido,
Tik pūkšt ant žemės ir praskydo.
Patvino motinai blakstienos,
Pražuvo gal gaidys šiandieną.