Apia vėjų Peliksas vardu

Santrauka:
Kad anūkėliai žinot sanelių uturkų ir jos neažmiršt...
Vėjas, kur ti vėjas,
Uraganas bais‘ smarkus,
Sanu Pėliksā vardu
Kaip pasiūtis puola aršiai
Mūsų Bāltijās krantus,
Su aukštom šaltom vilniom,
Nuteriōjā jų pliažus.
A žemaičiuos ūžālai
Lūžā kaip degtukai,
Zanavykuos pakilnõjā
Ans naujų stubų dungčius.
Aukštaitijan nukeliāvis
Kriokiā kaip lokys
Ir ažblūdijā tinai -
Kad pakliũvā tai pakliũvā,...
Ale apia viskų pagulniai.
 
Labanori daug kalnālių
Un jų žāliās pūšys šnara,
Lobuos akys ažerė`lių
Ir upēlių ašarėlās.
Nā to grōžiā nematytā
Jam net āmā nebelīkā.
Par kalnalius šākinėjā
Pakalnėm uliojā.
Nusiplūkis negyvai
Čiut‘ pasvilkā ir tiktai,
Kažkas timpia až žilos,
Jo ilgos vešlios barzdos.
Na gi, žiū, ana insvėlus
Tarp aštrių dygių,
Žalių pušų skujų.
Pasimuistis ir pakriokis
Nusilaidiā pažerėj
Un batų minkštų
Šāltā sniegā patalų.
-Maž ir čėsas pasilsėt‘
Ānas sumetiā tykiai
Ir prisnūdā minutėlai...

Pramiagojā nemažai
Mėnasėlių pora,
Atsibũdā nelauktai,
Kažkas krabžda paausėj.
-Kelkis Pėliksai, prašau,
Pavasarėlis jau.
Tau darbēliā in valias,-
Šiteip kalba lazdynėlis
Pasdabinis žirginėliais,
Žalsvai gelsvais kirminėliais.
-Raik nešioti dulkialas
Nā žirginėlių karulių
Priā žiedēlių ružavų.
Tie žiedeliai bais‘ maži,
Tik tu vienas juos gali
Sujieškoti ir dulkelių
Jiem padovanoti.
Be dulkelių be gelsvų
Riešutėliai bus dyki,
Nebus maistā vāverytēm
Ir geneliam ir pelytēm,
Ir vaikučiai pabiručiai
Mėgsta branduolėlius.
Pavaišinkim mažulėlius!
Svieti prikriatei iškādų...
Ar žinai kaip yr gerai,
Kadu džiaugsmų padalai?
 
Pūsterėjā Peliksiukas,-
Debesėlis gelsvas
Par miškus nurūkā.
Lazdynėlis atsidũsā.
Džiaugias visas šilas,
Plūkėmis pražyda,
Mat ataja čėsas
Kelti vesalias.
-Peliksėli nepabėk,
Tu ir mum padėk!
Prāšiā pūšys ir aglũtēs,
Ir berželiai, ir alksniai
Bei kiti medeliai.
-Dulkelas ir mum nešioki
Ir seklālių nepamirški.
Mūsų sėklās tai sparnuotās
Raikia vėjā, kad nulėkt`
Kur dalālās lemta.
Mātā Pėliksas, kad čia
Jo jau nieks nekeikia,
Kad urėdu ānas tāpā
Giriās pātrānu tikru.
 
Labanōrā gīriās plāčiās
Dirba Pėliksas linksmai.
Su pušēlių jis stygōm
Linksmai kankaliuoja.
Nuvažiuokit Labanoran,
Paklausykit vėjā ūkā.
Tinai Pėliksas dainuoja
Visiem linki gērā ūpā.
Tai žinokite, vaikēliai,
Dyki zbytkai negerai,
Tikra lāimiā kai gali,
Džiaugsmų dāvanōt‘.
P Aibutis

2015-03-21 17:46:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2015-03-24 13:01:50

Sanelis daug ir gražiai rašo i tų džiaugsmų davanoja ne tik anūkam :)

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2015-03-22 21:36:45

Nepamirš anūkeli sanaliuka ūturkos, nepamirš. A ir Peliksiukas jiem rozais primins ape tikru laimi.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2015-03-22 09:01:20

Savotiškai?..