Santrauka:
Prieš vienuolika metų rašyta, kai laukiau ir tikėjau, kad meilė ateis.
Sidabrinis lietus
beldžias mano langan.
Sidabrinis lietus
lyja mano širdin.
Lauksiu tavęs,
tiktai vieno tavęs
ir tada, kai plaukai
pasipuoš sidabru.
O kai sniegas iškris
ir žibės sidabrinės snieguolės
mano meile, sugrįžk,
nekankinki manęs
meilės guoly vienos.
Kai pavasaris puošis
lapeliais žaliais,
tu sugrįžk, meile mano,
kartu su sidabro varpeliais
ir sidabro pilkais vyturiais.
Sidabrinis lietus
beldžias mano langan.
Sidabrinis lietus
lyja mano širdin.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-21 23:05:28
Daug sidabro :) Gražu todėl.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-21 19:20:00
Ach, tos viltys...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-21 19:03:12
Nenorėčiau, kad nors kokia meilė iš taip toli sugrįžtų...o eilės labai švelnios.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-03-21 12:33:10
Gražiai petreikti jausmai. Kyla klausimas, ar sugrįžo laukiama meilė ir ar rašytumėte tą patį dabar po vienuolikos metų?