Atiduosi ir liepsną, ir vandenį,
Kol atgulsi po skirtu tau akmeniu,
Ir užgrūdina, ir pagalanda,
Ir ištraukia mintį po sakinį,
Po dejonę, po riksmą, po kuždesį
(Juk nė pats nežinai, kokios atsargos..),
Ar į sąšlavas numeta lūžusį.
Gal už ačiū dar imtų, bet neperka...
Su banda nebespėji? Ryk dulkes.
Kas, naivuoli, tavęs pasigedo?
Ko maišaisi po kojom? Eik, gulkis.
(Rodos, akmenį skirtą tau rado)
Ar su juo, ar po juo? Koks jau skirtumas?
Nei liepsnos, nei vandens, tiktai ledas.
Neskubėk, kad nebūtumei pirmas
Ant kaktos užsirašęs pats datą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-03-22 10:32:29
Labiai patiko, labai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-21 22:57:24
Šmaikštus ir kartu su ugnele tokia... :)
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-21 21:56:48
Šmaikštumo neįžvelgiau. Man kaip tik rimtos eilės. Ačiū. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-21 19:58:28
Taip ir perbraukė realybė per širdį... ogi tiesų tiesa žodžiuose... sunkus jausmas, bet eilėraštis labai vykęs.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-21 12:53:44
Neskubėk, kad nebūtumei pirmas
Ant kaktos užsirašęs pats datą.
Net šiurptelėjau nuo šių eilučių... Pamokančios mintys. Ir realybė tokia...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-03-21 10:23:55
Būtų graudus, jei nebūtų šmaikštus...